Turkijoje gausu ne tik lankytinų istorinių vietų, nuostabių paplūdimių ir įvairiausių viešbučių su savo išpuoselėta teritorija, bet ir vietų natūralios gamtos mylėtojams. Anatalijos regione yra nacionalinių parkų, kurie unikalūs savo augmenija ir gyvūnija, pritaikyti alpinizmui ar ramiam pasivaikščiojimui.

Dim nacionalinis parkas

Tai vėsiausia vieta visame Alanijos regione, kur pasislėpti nuo vasaros karščių traukia vietos gyventojai ir turistai. Anksčiau vaidinusi reikšmingą vaidmenį gyventojų žemės ūkio produkcijos auginimo procese, šiandien teritorija daugiau naudojama poilsiui, pramogoms, žvejybai. Ilsintis ir mėgaujantis nuo upės sklindančia vėsa, galima ragauti turtingos Turkiškos virtuvės patieklus ir praleisti visą dieną. Dim upė išteka iš  2007 m. baigtos statyti Dim užtvankos, kuri naudoja Dim upės vandenį elektros energijos gamybai.

Sapadere kanjonas

Šiame nacionaliniame parke yra puikus Sapadere kanjonas su natūraliais kalnų vandens baseinėliais, į kuriuos labai malonu panirti karštą vasaros dieną ir pajusti gaivą. Vanduo upėje visada vėsus, nes kai pakrantėje temperatūra pasiekia aukštesnę nei 30 laipsnių temperatūrą. Sapadere kanjonas, esantis visai šalia Alanijos labai mėgstamas turstų dėl puikios gamtos, vaizdingų vietų ir netolimos kelionės. Šią vietą verta aplankyti dėl gamtos grožio – kalnų upės, tekančios kanjone, natūriai per milijonus metų suformuotoje vagoje. Pakeliui į kanjoną, važiuojama vinguotu keliu, labai vaizdingomis vietomis, galima grožėtis kalnais, giliais skardžiais ir žemai, skardžio apačioje gyvenančiais vietos gyventojais. Ši vieta garsėja šilkverpystės tradicijomis, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą. Neskubant galima pasivaikščioti specialiai įrengtu takeliu tarpeklyje, kai kuriose vietose yra įrengti specialūs nusileidimai iki vandens, kur drąsiausi gali išsimaudyti. Kanjonas baigiasi, o tiksliau prasideda nuo uolos krentančia upe – kriokliu. Būtent nuo čia toliau tekanti upė, savo lediniu vandeniu gaivina tarpeklį ir vėliau visą kanjoną, kuriame veši augmenija ir gyvūnija.

Dim urvas

Nacionaliniame parke yra stalagtitų ir stalagmitų Dim urvas. Formavęsis milijonus metų, urvas yra vienas didžiausių regione ir kasmet sulaukia didžiulio skaičiaus lankytojų. Urvo pabaigoje prieinamas natūraliai susiformavęs nedidelis ežerėlis, kuris suteikia urvui išskirtinumo ir žavesio. Šis urvas lankytojams atidarytas 1998 m. po daugiau nei metus trukusių statybos ir remonto darbų viduje, kad gamtos sukurtas stebuklas būtų apsaugotas ir pritaikytas lankytojams. Urvo ilgis  360 metrų, temperatūra viduje yra apie  18–19 ºC.

Koprulu kanjono nacionalinis parkas

Koprulu (Köprülü) kanjono nacionalinis parkas yra pats populiariausias dėl gamtos grožio ir vykstančio raftingo. Tai vieta puikiai tinkanti vandens sporto ir adrenalino mylėtojams, mėgstantiems žygius ir norintiems tyrinėti senovės griuvėsius. Koprulu kanjono nacionalinis parkas yra natūralių gamtos ir istorijos grožybių derlingo slėnio viduryje. Koprulu kanjonas tęsiasi 14 km kartu su Kopru upe, garsėjančia lašišiniais upėtakiais, maksimalus aukštis – 400 m.  Koprulu kanjonas yra vienas ilgiausių kanjonų Turkijoje. Šios švarios upės vanduo, kuriuo, vasaros metu, kasdien plaustais praplaukia 7000 žmonių, yra geriamas. Koprulu kanjono nacionalinis parkas yra aukštai kalnuose, Antalijos provincijoje. Kelias eina per miškus, virš banguojančių krioklių. Gamtos grožis nepaliks nė vieno abejingo, dažai norėsis įamžinti gamtos grožį nuotraukose. Poilsio zonoje yra žuvies restoranų, siūlančių gardžius patiekalus.

Kanjonas su tiltais

Oluko tiltas ant Kopru upės ir Bugrumo tiltas ant Kocadere upelio yra svarbūs Romos inžinerijos pavyzdžiai.  Koprulu kanjonas pavadintas dėl šių tiltų, kas reiškia ”kanjoną su tiltais”. Oluko tiltas buvo pastatytas 27 m virš kanjono, naudojant akmeninius blokus ir persidengiančią techniką. Tiltas datuojamas II a. pr. Kr. Koprulu kanjono nacionaliniame parke gausu floros, įskaitant raudonąją ir juodąją pušis, kedrą, eglę, ąžuolą ir laukines alyvuoges. Koprulu kanjono nacionaliniame parke taip pat yra didžiausias Azijos minerų kiparisų miškas.

Bozburuno kalnas

Parko aukštis svyruoja tarp 150 ir 1505 m virš jūros lygio (šiame taške yra Bozburuno kalno viršūnė). Dėl ypatingos gamtinės struktūros parke yra skirtingos klimato zonos. Štai kodėl parke galima rasti visų Viduržemio jūros regiono augalų rūšių.

Selge antikinis miestas

Dedegolis, aukščiausia šios kalnų grandinės viršūnė, kuri pakyla iki 2 992 metrų. Svarbus senovės Pisidijos miestas Altinkaya (Selge) į šiaurės vakarus nuo Koprulu kanjono nacionalinio parko yra pasiekiamas vingiuotu kalnų keliu.

„Olympos Bey“ kalnų (Beydaglari) pakrantės nacionalinis parkas 

„Olympos Bey“ kalnų (Beydaglari) pakrantės nacionalinis parkas yra Antalijos miesto vakaruose. Vietovė yra vakarinėje Tauro kalnų grandinės dalyje, jos geologinę struktūrą daugiausia sudaro klinčių ir serpantinų uolienos. Tai romantiška senovinių griuvėsių vieta, unikali nuolat degančiomis liepsnomis (Chimeros). Nacionalinio parko teritorija užima dešimtis tūkstančių hektarų, turtingas augmenija ir gyvūnija. Parke randama 865 augalų rūšių, kurių 25 yra augančios tik šioje vietoje.  Be retų žinduolių, tokių kaip kalnų ožka, imperatoriškasis erelis ir vilkas, Nacionaliniame parke gyvena 72 iš 465 Turkijos paukščių rūšių, taip pat  3 endeminių drugelių rūšys. Kitos žymios ir vertos dėmesio nacionalinio parko vietos – Goynuko ir Beldibi kanjonai.

Chimeros arba ugnis, kuri niekada negesta

Chimeros kalnas esantis apie 8 km nuo Olympos antikinio miesto, žymus 365 dienas per metus negestančia ugnimi. Geologai tai aiškina gamtinių dujų, ištekančių iš kalkakmenio, esančio už kelių kilometrų į vakarus nuo Olimpo kalno. Anot legendos, čia gyveno mitinė būtybė Chimera ir taip paaiškinama amžinoji ugnis. Ši vieta minima ir Homero Iliadoje bei vadinama „Ugnimi, kuri niekada neišnyksta“. Ugnis dega jau šimtmečius ir tai sukuria mistinę atmosferą bei prideda istorinę vertę.

Tahtali kalnas

Viena aukščiausių nacionalinio parko vietų – Tahtali kalnas, kuri yra Kemero vizitinė kortelė, esantis tarp Antalijos ir Finikijos. Pasigrožėti gamtos vaizdais, atsiveriančiais nuoTahtali kalno gali pakilę į 2365 m. aukštį įrengtu funikulieriumi.

Antikiniai miestai

Olympijos nacionaliniame parke yra Olimpijos, Phaselio ir Idyro antikiniai miestai. Phaselis antikinis miestas VII a. pr. Kr. įkurtas žmonių, atvykusių iš Rodo. Daugelį metų šis miestas buvo pats svarbiausias uostas Likijoje. Lankant antikinį miestą, didžiausią įspūdį palieka centrinė gatvė (20 – 24 metrų pločio), esanti miesto centre. Hadriano durys arba vartai vedantys į Antalijos senamiestį, Turkiškosios pirtys, senoji turgaus aikštė ir kitos viešosios vietos, tokios kaip teatras. Miesto struktūra datuojama I – II a. pr. Kr. Olympos – vienas iš daugelio antikinių miestų įlankoje prie Viduržemio jūros. Manoma, kad dar III a. pr. Kr. šią nuošalią jaukią įlanką nusižiūrėjo piratai ir įkūrė miestą, kuris vėliau tapo stiprių traukos centru. Turkai teigia, kad būtent čia susirinkdavo Olimpo dievai spręsti žmonijos likimą. Ir iš tikrųjų, žengę į nacionalinio parko teritoriją čia pamatysime senovinių termų griuvėsius su mozaikos grindimis, Romos periodo teatro ir bažnyčios liekanas.

Altinbešik urvo nacionalinis parkas

Šis regioninis parkas garsėja daugybe urvų ir ežerų, kurie rasti po žeme. Urvuose galima pamatyti įspūdingus stalagtitus ir stalagmitus, kurių, kaip ir ežerų bei urvų formavimasis užtruko milijonus metų. Altinbesik urvas ir jame esantis ežeras yra vienas unikaliausių požeminių ežerų pasaulyje. Tai trijų lygių ežeras, kurio viršutinis lygmuo visada sausas, o vandens lygis antrajame ir trečiajame priklauso nuo lietaus kiekio, tad dažnai pavasariais būna apsemtas ir patektį į jį nėra galimybės. Žemiausiame urvo lygmenyje galima rasti ežerėlių ir krioklių, dėl to šis lygmuo dažnai vadnamas Altinbešiko kriokliais. Altinbesiko urvas lankomas valtimis. Pirmasis ežeras yra 125 m ilgio ir iki 9 m gylio.  Aukščiausias Altinbesiko olos taškas yra 101 metro aukščio. Ši teritorija priklauso nacionalinio parko kategorijai dėl kraštovaizdžio vertybių grožio.

Kursunlu krioklių nacionalinis parkas

Nacionaliniame parke 7 vienas kitą jungiantys ežerai. Vieta puiki ramaus poilsio ir piknikų mylėtojams. Parke esantis Kurunlu krioklys krinta iš 10 metrų aukščio į nedidelį gėlo vandens baseiną, kuriame gausu vėžlių, krabų ir įvairių žuvų. Vietovės vakarinėje dalyje yra nedidelis originaliai atkurtas malūnas.