Senaisiais laikais šiandienis Bodrumas buvo vadinamas  Caria Halicarnassus. Tai vieta, kurioje buvo pastatytas vienas iš septynių pasaulio stebuklų – mouzoliejus. Deja, iki mūsų dienų neišliko.

Bodrumas – Herodoto gimtinė

Bodrumas turi nepaprastai gilią ir turtingą istoriją. Čia žmonės savo gyvenimą kuria jau tūkstančius metų. Bodrumas visada užėmė labai svarbią padėtį istorijoje, nes tai vieta, kuri įnešė svarbų įnašą ir vaidino labai svarbų vaidmenį didžiųjų senovės civilizacijų augime, vystymęsi bei kasdieniuose įvykiuose. Nepaisant svarbios padėties pasaulio istorijoje, sudėtinga rasti vieną reikšmingą šaltinį, kuriame būtų išdėstyta šiandieninio Bodrumo istorija. Todėl dažnai pasitelkiami įvairūs šaltiniai, kad būtų galima kaip mozaiką sudėlioti didingą apylinkių istoriją.
  • Tai vieta, kurioje gimė istorijos tėvas – Herodotas.
  • Pirmoji Bodrumo gyvenvietė buvo akmenuotoje mažoje saloje, kur dabar stovi Šv. Petro pilis (pilis kadaise buvo visiškai apsupta jūros). Kai Šv. Jono riteriai atvyko statyti savo tvirtovės, jie rado senos pilies griuvėsius, kuriuos, kaip žinoma, dorėnai pastatė maždaug 1100 m. pr. Kr.
  • Istorijos tėvas Herodotas, gyvenęs V amžiuje prieš Kristų ir gimęs Halikarnase, rašė, kad dorėnai yra kilę iš Peloponeso (Troezeno) rytinės pakrantės. Savo naująją salą jie pavadino Zephyria ir gyvenvietę Zephyrium.
  • Istorikai turi mažai įrodymų, susijusių su Bodrumo teritorija. Pirmasis žinomas jo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra VII a. pr. Kr. Halikarnasas buvo vienas iš šešių Doriano konfederacijos narių, kartu su Cnidos miestu, Koso sala ir trimis Rodo miestais.
Įkurti šiuos miestus nebuvo lengva užduotis, nes dorėnai nebuvo pirmieji žmonės, kurie gyveno šioje srityje. Jie turėjo apsisaugoti nuo nuolatinių aršių vietinių gyventojų išpuolių. Homeras savo „Iliadoje“ paminėjo karianus, vadindamas juos „kalbos barbarais“ (šiandien kalbininkai pastebi, kad dabar Halikarnaso regiono tarmė turi griežčiausią tarmę Vakarų Turkijoje). Ankstyvieji istorikai mano, kad karianai išmoko iš graikų prie skydų tvirtinti rankenas, patogesniam naudojimui. Anksčiau skydai buvo permetami per petį. Taip pat pradėtos tvirtinti prie šalmų apsaugos ant veido ir keteros.
Vienas nedidelis kariečių ir dorėnų susivienijimas atsirado, kai vienas graikas šalia fontano atidarė smuklę Salmacise (dabartinio Bodrumo uosto vakarinėje dalyje, šiandien Bardakci). Tiek karianai, tiek dorėnai tapo nuolatiniais lankytojais. Laikui bėgant karianai perėmė kai kurias gyvenimo būdo ypatybes, užsimezgė prekybiniai santykiais ir kurį laiką abi gentys gyveno taikiai.
Sakoma, kad Salmacis fontano vanduo turi atpalaiduojančių savybių. Nepaisant to, kad vanduo yra puikus gėrimas, jis padarė vyrus moterškais ir švelniais. Tai lėmė Hermafroditės legendos atsiradimą. Teigiama, kad grožio deivės (Afroditės) paauglys sūnus dieną praleido maudydamasis fontano suformuotame ežere. Salmacio ežero nimfa, įsimylėjusi jį ir maldavo dievų bei deivių, kad jie leistų kartu gyventi viename kūne. Jie patenkino jos norą, sukurdami pusę moters – pusės vyro Hermafroditės figūrą.

Halikarnaso (Bodrumo) pašalinimas iš sąjungos

Herodotas rašė, kad Halikarnasas vis panašėjo su joniškiečių (vidaus gyventojų) gentimi. Visi šeši miestai varžėsi žaidynėse, kurios kasmet švenčiamos Tropiume Apolono garbei.
Halicarnaso gyventojas, vardu Agasidesas, iškovojo bronzos trofėjų ir atsisakė laikytis papročio, kuomet laimėjimas skiriamas Apolonui. Vietoje to, jis pakabino trofėjų ant savo namo sienos, taip kurstydamas dorėnų miestų rūstybę ir suteikdamas jiems pagrindimą nutraukti ryšius su Halikarnasu.

Halikarnasą (Bodrumą) – valdo persai

546 m. ​​pr. Kr. Persai užvaldė Graikijos Egėjo jūros pakrantės miestus, o Halikarnasas buvo užimtas kartu su likusiaisiais. Atėjo persų karaliavimo laikotarpis, kuriuo valdė eilė persų dinastijos atstovų. Artemisia I buvo žymiausia jų, pradėjusi savo valdymo laikotarpį 480 m. pr. Kr.
Herodotas savo raštuose šiai nuostabiai moteriai suteikė ypatingą dėmesį, aukštindamas jos drąsą ir gebėjimą vesti vyrus į mūšį, vadovauti ir išplėšti pergales. Dideli pokyčiai įvyko iki IV a. pr. Kr.  Persija padalijo regioną ir 377 m. pr. Kr. karalius Mausolus tapo valdovu.

Iki Mausolus viešpatavimo Halikarnasas buvo gana mažas miestas, tačiau Mausolus turėjo idėjų ir tikėjo, kad ambicingi projektai gali būti įgyvendinti šioje teritorijoje. Jis greitai įsisitkino, kad šios vietos puikiai tinka prekybai plėtoti ir apsauginiams įtvirtinimams statyti. Tuo tikslu sostinė iš Mylasa (šiandien Milas mietas) ir aplink Halikarnaso miestą pastatė ilgas masyvių sienų eilutes, kurių dalys tebestovi ir šiandien.
Norėdami apgyvendinti didelę naują žemę, jis priverstinai perkėlė kitų šešių netoliese buvusių miestų gyventojus. Karalius, siekdamas surinkti pakankamai lėšų miesto statybai ir plėtrai, buvo padidinti mokesčiai gyventojams, taip pat buvo apmokestinti plaukai, žemiau pečių. Iš tų laikų, Bodrume yra išlikęs antikinis amfiteatras. Šis amfiteatras yra ant pietinio Goktepe kalno šlaito, tai vienas iš seniausių Anatolijos teatrų. Turkijos komanda jį atkūrė septintajame dešimtmetyje, ir šiandien Bodrumo žmonės vis dar naudoja teatrą koncertams ir festivaliams.
Jei vienam asmeniui skaičiuotume 40 cm pločio, teatre galėtų sėdėti maždaug 13.000 žmonių. Šiek tiek aukščiau Goktepe galima rasti iš uolienų išpjaustytus ir papuoštus antkapius.
Viename iš kelių kapaviečių buvo rasti maži ašariniai indai. Šie antpirščio dydžio puodeliai turėjo surinkti liūdinčiųjų ašaras, o po to palikti laidojimo sarkofaguose. Kuo daugiau puodelių turėjo žmogus, tuo jis buvo populiaresnis. Mausolus mirė 353 m. pr. Kr. Po jo į valdovo sostą atsisėdo  jo žmona-sesuo Artemisia II. Ji valdė vos 3 metus, tačiau sugebėjo įvykdyti du įsimintinus žygdarbius: karaliaus Mausolio kapo (mauzoliejaus) statybą; sėkmė mūšyje – Rodo salos užėmimas.
400 m. iškilus krikščionybei ir žlugus Romai, Halikarnasas tapo vyskupija, prijungta prie Afrodisijos arkivyskupijos. Tuo tarpu Bizantijos imperija klestėjo su sostine Konstantinopoliu, dabartiniu Stambulu. Ši sparčiai besiplečianti imperija netrukus apėmė Šiaurės Afriką, Ispaniją ir Italiją, tačiau Bodrumo srityje pasaulinio garso dienos baigėsi.

Bodrumas – Osmanų imperijos dalis

1392 m. Bodrumas buvo prijungtas prie Osmanų imperijos. Ilgą laiką Bodrumas išgyveno vidinę krizę ir nuosmukį. Išgyvenę įvairius mūšius ir puolimus, naudojamas, kaip karinio laivyno bazė, Bodrumas pradėjo augti ir kurtis po 1922 metų.