Birželio 2-4 dienomis Alanijoje praūžė jau 21-asis kasmetinis Turizmo ir Meno festivalis su koncertais, parodomis, amatininkų muge ir skanumynais. Nesuspėjusius sudalyvauti šiemet kviečiame planuoti kitų metų atostogas paskutiniam gegužės savaitgaliui, kada įprastai ir vyksta ši, didžiausia, miesto šventė, šiemet atidėta dėl šalyje vykusių parlamento ir prezidento rinkimų.

Alanija festivāls
telts Alanija

Šventės ištakos – nuo seno Alanijos apylinkėse klajoklišką gyvenimo būdą praktikuojančių vietos gyventojų išlydėjimo į aukštumas apeigos. Visi kalnų kaimeliai aplink Alaniją turi savo kaimus-‘’satelitus‘‘, vadinamuosius slėnius gerokai aukščiau kalnuose. Nors toks gyvenimo būdas pamažu nyksta, tebėra nemažai žmonių, Turkijoje vadinamų ‘’yörük’’, du kartus per metus besileidžiančių į šią kelionę kartu su visa manta, maisto atsargomis ir gyvuliais. Senais laikais keliaujama buvo mulų traukiamais vežimais ir kupranugariais, ruošiamasi iš anksto – aukštumose maisto užsiauginti sudėtinga, sąlygų išlaikyti jį šviežią taip pat nebūdavo (elektra aukštumose įvesta ne taip seniai). Šiais laikais viskas paprasčiau, bet miestiečiams įprastų patogumų kalnuose tikrai nėra – čia neveikia telefonai ir internetas, nėra galimybės greitai sulaukti medicininės pagalbos, įsigyti vietoje negaminamų produktų. Į aukštumas išvykstama gegužės pabaigoje, grįžtama tik apie spalio vidurį.

Tęsdami tradicijas Alanijiečiai iki šiol, kasmet, paskutinį gegužės penktadienį meldžiasi už sėkmingą klajoklių kelionę, o malda seka simbolinė jų eisena per miestą – vilkintys tradiciniais rūbais, raiti ant žirgų, kupranugarių, vedini asiliukų ir ožių, susėdę vežimuose su antikvariniais rakandais ir krepšiais iš kurių juos pasveikinti susirinkusiai miniai dalina vietinius vaisius ir daržoves. Klajokliams atidarius šventę juos seka kitas, neatsiejamas turkiškų paradų akcentas – osmaniškas karinis orkestras, lydėdavęs kariuomenę į mūšį ir įkvėpdavęs kariams rįžto. Juos seka vietiniai ir iš bendradarbiaujančių miestų užsienyje atvykę folkloro kolektyvai, Alanijoje gyvenančių užsieniečių bendruomenės, mokyklų ir įvairių įstaigų delegacijos, baikerių ir antikvarinių automobilių mėgėjų klubai, taip pat piratais arba seldžiukų kariais persirengusi Alanijos miesto teatro trupė. Eiseną vainikuoja atidarymo koncertas uoste, o visos, tris dienas trunkančios šventės metu skamba muzika kiekvieno skoniui – kas vakarą vyksta po du ar tris koncertus – tradicinės, populiariosios muzikos ir užsienio atlikėjų pasirodymai uoste ir šalia savivaldybės.

Visoje krantinėje šurmuliuoja mugė, primenanti Kaziuko mugę Vilniuje ar Jūros šventę Klaipėdoje. Čia gyvenantys ir iš kitų miestų atvykę amatininkai pristato savo kūrinius, kurių šventės metu galima įsigyti labai įvairių ir palankiomis kainomis – tai ir iš sidabro siūlų pinta tradicinė juvelyrika, ir šviestuvai iš moliūgų, natūralus, rankų darbo šilkas ir gėlės iš šilkinių kokonų, bananų pluošto batai, medžio drožiniai, tapyta keramika, kaligrafija, antikvariato gėrybės, senoviniu budu gaminami muilai ir natūrali kosmetika, prieskoniai ir arbatos, egzotiškų vaismedžių sodinukai arba Jūsų pačių kaltos seldžiukų monetų kopijos.

Šalia suvenyrų – Alanijos skoniai – gausu lauko kavinių, kur galima paragauti tradicinių turkiškų patiekalų – gözleme (paplotėliai su sūriu, špinatais arba bulvėmis), vynuogių lapų suktinukų, mėsa ir riešutais įdarytų kvietinių kukuliukų, aliejuje keptų paplotėlių, apkepų, įvairiausių desertų ir gėrimų. Taip pat stendai, kur rasite pačių keisčiausių ir skaniausių marinuotų daržovių ir ne tik – burokų stiebų, jūros žolelių, kaparėlių, mažų bananiukų, įmantriausių uogienių iš rožių, apelsinų, arbūzų žievių, baklažanų, figų, šilkmedžio uogų, granatų ar kivių.

Krantinėje šalia Raudonojo bokšto vyksta fotografijos parodos – viena jų – kadrai iš asmeninių alanijiečių šeimų archyvų – šeimos ir miesto švenčių, paties miesto vaizdų – įdomu stebėti drastiškus pokyčius per tokį, palyginus, trumpą laiką. Kita paroda – fotografijos konkurso laureatų darbai pagal kasmet besikeičiančią tema. Šiemet vyko ir latvių menininko Andris Zegners fotografijos paroda ‘’Gintaro paslaptys’’.

Kiekvienų metų šventė šiek tiek skiriasi, pasirenkama konkreti tema, bendradarbiaujama su šalimis, kuriose yra su Alanija bendrarbiavimo sutartis pasirašiusių miestų – Lietuvoje Alanija draugauja su Trakais ir Šilute. 2018 metais, kai šventėme Lietuvos Respublikos šimtmetį, Pabaltijo valstybėms prisistatyti buvo skirtas visas skveras šalia uosto, be stendų su atributika ir skanumynais ir folkloro ansamblių pasirodymų vyko ir Mariaus Jovaišos fotografijos paroda ‘’Neregėta Lietuva’’.

Šiais metais Turkijos Respublika švenčia savo gyvavimo šimtmetį (paskelbta 1923.10.29), tokiais ypatingais metais pasirinkta šventės tema – tiurkų valstybės. Simboliniame palapinių kaimelyje, ožkos vilnos palapinėse prisistatė visos turkams giminigos valstybės – Šiaurės Kipras, Azerbaidžanas, Kazahstanas, Turkmėnija, Tadžikija, Uzbekistanas, Kirgizija, Vengrija. Čia galima buvo apžiūrėti tautinius kostiumus, paragauti tradicinių skanėstų, norintieji pakeliauti po šias šalis galėjo susirinkti naudingos informacijos kelionėms susiplanuoti.

Nors šis festivalis – labiausiai laukiamas renginys per visus metus, festivalių ir renginių Alanijoje tikrai netrūksta – sekite mus facebook’e, kur dalinamės informacija – gal kuriame nors sudalyvausite ir Jūs.